D. Pedrosa karjeros pabaigoje kentėjo nuo lėtinio nuovargio


© Rob Gray (Polarity Photo) / KTM
Motociklininkas Dani Pedrosa atskleidė, kad paskutiniais „MotoGP“ karjeros metais jis kentėjo nuo lėtinio nuovargio.
Ispanas teigė, kad jam buvo diagnozuota ta pati liga, dėl kurios karjerą anksčiau laiko baigė ir buvęs jo komandos draugas Casey Stoneris. Pastarasis iš „MotoGP“ pasitraukė 2012 metais būdamas vos 27 metų.
D. Pedrosos teigimu, jam prireikė trejų metų, kad visiškai atsigautų nuo ligos padarinių, jog po to vėl galėtų grįžti į trasą.
Duodamas interviu ispanų portalui „Motorsport“, sportininkas papasakojo apie tai, kaip jo fizinė būklė prisidėjo prie sprendimo pasitraukti iš sporto 2018 metais.
„Kaip ir Stoneris, paskutiniais savo „MotoGP“ metais taip pat kentėjau nuo lėtinio nuovargio,“ pasakojo D. Pedrosa. „Kovojau su tuo paskutinius dvejus ar trejus savo karjeros metus.“
„Tęsiau tol, kol supratau, kad negaliu ištrūkti iš tokios būklės ir man reikia nustoti lenktyniauti. Man prireikė trejų metų, kad vėl galėčiau grįžti į trasą.“
D. Pedrosa yra laikomas geriausiu motociklininku, kuris per savo „MotoGP“ karjerą taip ir netapo čempionu. Prie „Honda“ komandos jis prisijungė 2006 metais. Jis tris kartus tapo vicečempionu, per savo karjerą iškovojęs 112 prizinių vietų, 31 „pole“ poziciją ir 31 pergalę.
Trylika sezonų „MotoGP“ čempionate praleidęs ispanas buvo nuolat kamuojamas traumų, kurios neleido jam ilgai kovoti dėl titulo.
Pastaruosius kelis metus dirbantis KTM bandytoju, D. Pedrosa išreiškė nusivylimą, kad patirtos traumos atėmė iš jo galimybę pakovoti dėl čempiono titulo.
„Mes apskaičiavome bendrą laiką, kurį praleidau dėl traumų, ir visas lenktynes, kuriose negalėjau dalyvauti dėl jų, ir priėjome išvadą, kad dėl to praleidau 17 ar 18 lenktynių, taigi, visą sezoną“, - tęsė jis.
„Kai pasitraukiau, turėjau rimtų problemų su raktikauliu. Dalis jo buvo pažeista, kaulas negalėjo savaime gyti. Tad jis negalėjo atlaikyti visų krūvių, su kuriais susidurdavau. Tai buvo labai ilgas procesas, bet dėka kai kurių kamieninių ląstelių gydytojų galėjau išspręsti tą problemą.“