J. Martinas baiminosi, kad gali visai nebelenktyniauti

© Aprilia

„MotoGP“ čempionas Jorge Martinas teigė, kad patyręs rankos traumą kurį laiką baiminosi, jog daugiau niekada nebegalės lenktyniauti.

Dėl patirtos traumos prieš prasidedant sezonui, ispanas jau praleido kelis etapus ir galės startuoti geriausiu atveju Katare vyksiančiose varžybose.

Atvykęs į JAV, Ostiną, kur šį savaitgalį vyks „MotoGP“ lenktynės, J. Martinas papasakojo daugiau apie savo avariją ir jos pasekmes.

„Patyriau labai, labai, labai stiprų kritimą“, – pasakojo J. Martinas. „Išvažiuodamas iš posūkio važiavau ketvirta pavara. Tai, žinoma, nebuvo „MotoGP“ motociklas, o „Supermoto“, kuris taip pat yra galingas. Ir tada… paliečiau kelkraštį. Nežinau, ar ten buvo dažai, ar kažkas kita. Bet kritimas buvo tikrai labai stiprus. Ir vėl susilaužiau koją – keturis kaulus. Taip pat dar tris kaulus rankoje. Tai buvo labai skaudi avarija.“

„Buvau išsigandęs, nes mano ranka atrodė tikrai prastai, dar niekada anksčiau taip nebuvo. Dažniausiai po operacijos pradedi po truputi judėti, kažką jausti. Bet aš negalėjau pajudinti kairės rankos dvi savaites. Tiesiogine to žodžio prasme turėjau laikyti sužeistą ranką kita ranka.“

„Psichologiškai tai buvo sunku. Bijojau, kad galbūt daugiau niekada negalėsiu lenktyniauti… Mano situacija buvo tikrai bloga. Bet po dviejų ar trijų savaičių pradėjau matyti šviesą tunelio gale. Supratau, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai nebus problema. Gyja gerai, esu patenkintas. Bet dabar, žinoma, dar nesijaučiu labai gerai. Galiu pajudinti ranką, tačiau vis dar sunku ja remtis. Tad pažiūrėsime, kaip jausiuosi važiuodamas.“

Diskusijos dėl galimybės leisti J. Martinui išbandyti „MotoGP“ motociklą prieš sugrįžimą į varžybas baigėsi be norimo rezultato – „Aprilia“ konkurentai nepritarė taisyklių pakeitimui.

Pats J. Martinas sako, kad iki treniruočių Katare jis visai nesės ant jokio motociklo.

„Nesiruošiu važiuoti jokiu motociklu iki to momento, nes nenoriu, kad pasikartotų ta pati istorija. Įsivaizduokite, jei kitą savaitę treniruotėse susilaužyčiau, nežinau, galvą ar kaklą. Taigi, palauksiu iki Kataro.“

„Galbūt nuvažiuosiu ten, atsisėsiu ant motociklo ir suprasiu, kad negaliu tęsti. O gal ir galėsiu. Nežinau, kokia bus mano būklė. Žinoma, nebūsiu šimtu procentų pasiruošęs, bet galbūt pabandysiu lenktyniauti.“