J. Vowlesas: L. Hamiltonas yra gabesnis už M. Schumacherį

Arūnas Brasas

8/3/2025

Lewisas Hamiltonas
Lewisas Hamiltonas

© Ferrari

Buvęs „Mercedes“ strategas, dabar „Williams“ vadovas, Jamesas Vowlesas palygino Lewisą Hamiltoną su Michaeliu Schumacheriu, su kuriais dirbo praeityje.

Kadangi abu šie lenktynininkai yra po septynis kartus tapę pasaulio čempionais, britas pareiškė, kad L. Hamiltonas yra gabesnis lenktynininkas. Apie tai jis kalbėjo tinklalaidėje „High Performance“.

Praeityje J. Vowlesas glaudžiai bendradarbiavo su abiem lenktynininkais jų darbo komandoje metu – tai leido jam pateikti sąžiningą vertinimą.

„Michaelis nebuvo pats gabiausias žmogus už automobilio vairo. Aš jau esu sakęs, kad tai buvo Lewisas“, – teigė J. Vowlesas. „Bet jis mokėjo išspausti kiekvieną milisekundę iš savęs ir komandos.“

Britas apibūdino L. Hamiltono požiūrį kaip beveik instinktyvų.

„Lewisas tiesiog turėjo, kaip jau sakiau, begalę natūralaus talento. Kai jis išvažiuoja į trasą pirmoje treniruotėje, jis – kaip aštuonkojis prie vairo. Jis keičia beveik visus nustatymus ant vairo ir viską išbando. Bet būtent tai ir daro jį išskirtiniu.“

„Pavyzdžiui, atliekant simuliaciją Brazilijoje buvo nurodyta: „naudok septintą pavarą kylant į kalną“. Po dviejų ratų Nico darė būtent taip, kaip mes nurodėme. Tuo tarpu Lewisas pasakė, kad jo nuomone tai nebuvo gera mintis, todėl važiavo šešta pavara ir buvo dešimtąja sekundės dalimi greitesnis.“

„Tik sesijos pabaigoje Nico pamatė duomenis. Lewisas yra linkęs viską optimizuoti. Jis naudoja duomenis kaip atspirties tašką, bet tam tikrus dalykus jis jaučia geriau nei bet kas kitas. Ir jam nekyla problemų tyrinėjant ribas.“

„Iš pradžių tai pasireikšdavo tuo, kad jis dažnai išvažiuodavo už trasos pirmame posūkyje. Jis pasiekdavo stabdymo ribą ir tiesiog išvažiuodavo per plačiai, taip sugadindamas ratą. Vienas didžiausių mūsų nusivylimų buvo, kad iš 20 ratų jis įveikdavo vieną gerą. Galų gale – reikia padaryti daugiau nei tiek.“

„Bet jei pažiūrėtume į Lewisą nuo 2013 metų iki dabar, pamatytume, kad jis dabar užbaigia kiekvieną ratą. Jis rado būdą, kaip įgyti patirties net ir prasto rato metu.“

„Jis buvo perfekcionistas. Stabdymas buvo jo stiprioji pusė – išnaudoti viską stabdant, tada „žinau automobilio ribas“, nuo to pradėti ir įsivažiuoti į ritmą.“

Nepaisant pagyrų, J. Vowlesas pripažino, kad L. Hamiltonas turėjo ir neigiamų pusių.

„Žinoma, buvo ir trūkumų. Jis taip dažnai keisdavo automobilio nustatymus, kad patys pasimesdavome. Inžinieriams tai sunku – kai duomenys kinta, trasa kinta, sukibimas kinta, o lenktynininkas nusprendžia viską pakeisti...“

„Ir tada jis nusprendžia grįžti atgal, o mes buvome viską pakeitę. Tada galvoji: „Gerai, viską pradedame nuo nulio“. Būtent dėl tokių priežasčių kartais matome, kaip Lewisas atsilieka – o tada vėl pagreitėja, nes grįžo prie žinomų nustatymų ir vėl viskas veikia.“

„Bet jis geba tai daryti, tuo tarpu kiti – ne. Jis geba ieškoti, eksperimentuoti ir susitaikyti su tuo, kad galbūt visa sesija bus su netinkamais nustatymais. Bet jis mokosi iš to. Toks jau yra Lewisas.“