J. Wheatley: ne visi žmonės žino, kokie buvo A. Sennos ir M. Schumacherio santykiai

© Getty Images / Stake F1 Team

„Sauber“ komandos vadovas Jonathanas Wheatley pasidalino savo istorija apie dviejų sporto legendų, Ayrtono Sennos ir Michaelio Schumacherio, santykius.

J. Wheatley, kaip mechanikas, 1994 metais dirbo savo ketvirtame F-1 sezone. Metus jis pradėjo dirbdamas su Roberto Moreno „Benetton“ komandoje, bet vėliau su brazilu buvo atsisveikinta, o į jo vietą pakviestas M. Schumacheris.

Tie, kurie tuo metu nesekė F-1, šį laikotarpį įsivaizduoja kaip negailestingų kovų etapą, kupiną politinių ir techninių intrigų. „Benetton“ komanda tuomet ilgai buvo įtarinėjama taisyklių pažeidimais.

Trasose vyko M. Schumacherio ir A. Sennos kovos. O už jos ribų abu noriai skųsdavosi vienas kito elgesiu trasoje kovojant dėl aukštesnių pozicijų. Tačiau J. Wheatley, dabar vadovaujantis „Sauber“ komandai, prisimena visai kitokią atmosferą nei tuomet matė daugelis sirgalių.

„1994 m. mes turėjome tokius nuolatinius santykius“, – F-1 tinklalaidėje „Beyond the Grid“ pasakojo specialistas. „Kai Michaelis iškovodavo „pole“ poziciją, o Ayrtonas išeidavo iš garažo, aš jam parodydavau lentą su Michaelio rezultatu.“

„Ayrtonas pakeldavo šalmo stiklą, papurtydavo galvą ir nuleisdavo šalmo stiklą žemyn. Jis išvažiuodavo į trasą, važiuodavo greičiau nei Michaelis, o tada žiūrėdavo į mane lyg sakydamas: „Na, tai kur mano laikas ant lentos?“

„Tarp jų buvo tokia bičiulystė, apie kurią daugelis galbūt nežino. Tuo metu tu ne tik stebėdavai aršią konkurenciją, tuo metu tu buvai viso to dalimi.“

J. Wheatley taip pat puikiai prisimena 1994 m. tragedijomis paženklintą San Marino GP savaitgalį, kai viskas prasidėjo nuo Rubenso Barrichello avarijos, o po to sekė mirtimis pasibaigusios Rolando Ratzenbergerio bei A. Sennos avarijos.

„1994 m. Imola – tai blogiausias savaitgalis, kokį tik prisimenu“, – tęsė pasakojimą J. Wheatley. „Aš vis dar prisimenu tas emocijas.“

„Esu išsaugojęs daug dalykų iš 1994-ųjų, nes man, kaip jaunam žmogui, tai buvo esminis lūžio taškas. Aš vis dar atsimenu, kaip Mickas Cowlishawas, „Benetton“ vyriausiasis mechanikas, priėjo prie manęs, padėjo ranką ant peties ir pasakė, kad Ayrtonas mirė. Jis žinojo apie mano ryšius su juo ir ką man tai reiškė.“

„Tas savaitgalis buvo kupinas visko. Rubenso avarija, kai jis prieš smūgį rankomis užsidengia veidą. Tas vaizdas – neįtikėtinas. Jis parodo, kad automobilyje sėdi žmogus.“

„Tada – Rolandas. Aš prisimenu, kai pamačiau tai per televizorių, iškart supratau, jog tai nebuvo įprasta avarija. Tai buvo labai, labai rimta. Paskui JJ Lehto incidentas starto juostoje, buvo didžiulis smūgis, po kurio teisėjai sustabdė lenktynes.“

„Tada Michele‘ui Alboreto techninio aptarnavimo zonoje nukrito ratas, o rato veržlė kliudė mūsų pagrindinį mechaniką, sužeidė jam koją. Ratas nulėkė į „Lotus“ komandos vietą, kliudė kitą žmogų… ir tada Sennos avarija lenktynių metu.“

„Mes nenorėjome lipti į lėktuvą. Prisimenu, sėdėjome oro uosto laukiamajame ir tylėjome. „Williams“ komandos žmonės ką tik buvo informuoti apie Ayrtono mirtį. Nė vienas iš mūsų nenorėjo skristi. Tuomet klausėme savęs: „Kas dar gali nutikti?“